As well as buy adipex in best store in USA.

    

es gmu-logoam

Sulinkiu

1.Santrauka

    Teritorija Sulinkių atkuriamasis sklypas, atitinkanti PAST kriterijus yra Šaulių apskrities Radviliškio rajono savivaldybės Šiaulėnų apylinkės seniūnijoje. Šiaurinė teritorijos dalis ribojasi su Radviliškio rajono savivaldybės Tyrulių gyvenvietės seniūnija. Nuo Radviliškio miesto teritorija nutolusi apie 10 km į pietvakarius. Teritorijos plotas 428,87 ha. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas buvo suteiktas kaip migruojančių gervių susitelkimo vieta. Šioje teritorijoje yra didžiausia migruojančių gervių susitelkimo vieta visoje Lietuvoje. Pagrindinę grėsmę tikslinei paukščių rūšiai kelia atviro kraštovaizdžio užžėlimas sumedėjusia augalija bei nendrėmis, beto dalyje PAST vyksta durpių kasyba, kurios metu paukščiai yra trikdomi. Pagrindinis gamtotvarkos plano tikslas yra palaikyti palankią apsaugos būklę gervės (Grus grus) sankaupų vietų apsaugai svarbioje teritorijoje – Sulinkių durpyne, tuo pačiu užtikrinant palankią apsaugos būklę ir kitoms Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšims, perinčioms šioje teritorijoje. Gamtotvarkos plano uždaviniai 

  Uždaviniai Įgyvendinimo rodikliai

 1.

Palaikyti atvirą kraštovaizdį pagrindinėse gervių apsistojimo      vietose (sumedėjusios augalijos, nendrių šalinimas)

Atviras kraštovaizdis       pagrindinėse gervių         apsistojimo vietose

2

Suformuoti ir palaikyti optimalų hidrologinį režimą

Visas eksploatacijos pažeistas durpyno paviršius apsemtas, neapsemti tik eksploatuojami durpyno plotai

3.

Užtikrinti trikdymo nebuvimą gervių sankaupų formavimosi laikotarpiu (rugsėjo – spalio mėnesiais)

Rugsėjo – spalio mėnesiais teritorijoje nėra lankytojų, nevykdomi durpių gavybos darbai

4.

Prie Sulinkių durpyno PAST prijungti Sulinkių valstybinį ornitologinį draustinį

Išplėstos Sulinkių durpyno PAST ribos teisiškai patvirtintos

5.

Pastatyti apžvalgos bokštelį pietiniame teritorijos pakraštyje

Pastatytas apžvalgos bokštelis

6.

Informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikį bei priemones

Publikacijos vietos spaudoje, privažiavimo vietose pastatyti informaciniai stendai

 
 Preliminariai paskaičiuota, kad gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas dešimties metų laikotarpyje Sulinkių durpyno PAST kainuotų maždaug 253600 Lt. Pagrindinės priemonės – sumedėjusios augalijos, nendrių, atžalų šalinimas yra susiję su atviro kraštovaizdžio palaikymu. Taip pat nemažai lėšų yra numatoma informacijos sklaidai.

2. Teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas

2.1 Teritorijos padėtis ir ribos

 Teritorija Sulinkių atkuriamasis sklypas, atitinkanti PAST kriterijus (LTRADB004) yra Šaulių apskrities Radviliškio rajono savivaldybės Šiaulėnų apylinkės seniūnijoje. Šiaurinė teritorijos dalis ribojasi su Radviliškio rajono savivaldybės Tyrulių gyvenvietės seniūnija. Nuo Radviliškio miesto teritorija nutolusi apie 10 km į pietvakarius. Teritorijos plotas 428,87 ha. Centrinio taško koordinatės 55°43’ šiaurės platumos ir 23°25’ rytų ilgumos. Vidutinis teritorijos aukštis virš jūros lygio yra 122,7 m.

2.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba

 Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su patvirtintomis Sulinkių atkuriamojo sklypo ribomis. Sulinkių atkuriamasis sklypas buvo įsteigtas ir jo ribos patvirtintos 2004 m. rugsėjo 15 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1 – 486 “Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 141-5169). Atkuriamųjų sklypų steigimo tikslai: 1) atkurti veiklos nuskurdintas gamtos išteklių rūšis arba jų kompleksus;2) pagausinti bendrą gamtos išteklių fondą;3) garantuoti atsinaujinančių gamtos išteklių išsaugojimą ir racionalų naudojimą. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas Sulinkių atkuriamajam sklypui buvo suteiktas 2005 m. balandžio 20 d LR Vyriausybės nutarimu Nr. 431 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 "Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo" pakeitimo" (Žin., 2005, Nr. 52-1742) kaip migruojančių gervių (Grus grus) sankaupų vieta.  Veiklą Atkuriamajame sklype reglamentuoja, jo apsaugos  bei tvarkymo  režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos   apsaugos įstatymas  (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos   saugomų teritorijų  įstatymas  (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001,  Nr.  108-3902), Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai,  patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004  m. kovo  15  d.  nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr.  41-1335),   kiti įstatymai bei teisės aktai, taip pat indivisualūs vietovės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-532 “Dėl Kalvių ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 134-4837) (žr. Brėžiniai ir priedai).

2.3. Teritorijos fizinės geografinės sąlygos

2.3.1 Klimatinės ypatybės

 Pagal Lietuvos klimatinį rajonavimą teritorija yra Lietuvos Vidurio žemumos klimatinio rajono Mūšos-Nevėžio parajonyje. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 550–620 mm. Šiltuoju metų laiku (04–10 mėn.) iškrenta apie 380–420 mm kritulių, o šaltuoju (11–03 mėn.) – 170–200 mm.Vidutinė metų oro temperatūra – 6,0°C, vidutinė šalčiausio (sausio) mėnesio temperatūra – -5,1°C, šilčiausio (liepos) mėnesio – +16,7°C.Maksimalus dirvožemio įšalimo gylis – 80 cm. Maksimalus sniego dangos storis siekia 16 cm. Pastovi sniego danga vidutiniškai susidaro gruodžio 24 d., nutirpsta – kovo 11 d., laikotarpis su sniego danga trunka vidutiniškai 90 dienų.Teritorijai būdingi vyraujantys vakarų-pietvakarių krypties vėjai. Artimiausia meteorologijos stotis veikia Šiauliuose.

2.3.2. Geologinės ypatybės

Teritorija yra virš Lietuvos-Lenkijos sineklizės ir jos tektoninės atšakos – Baltijos muldos – šiaurės vakarinių šlaitų. Kvarterinių nuogulų sluoksnis (biogeninės žemapelkių durpės) teritorijoje siekia 20–60 m. storį. Iki nusausinimo didžiausias durpių sluoksnis siekė 8 m, vidutinis – 3,3 m. Apie du trečdalis durpių jau iškasta.

2.3.3. Geomorfologinės ypatybės, pagrindinės reljefo formos

 Pagal geomorfologinį rajonavimą teritorija plyti Kuršo-Žemaičių srities Rytų Žemaičių plynaukštės rajone, Pietryčių Žemaičių plynaukštės parajonyje Šiaulių-Tytuvėnų apskalautų moreninių gūbrių pelkėtų duburių komplekso mikrorajone (Žemaičių aukštumos rytinėje papėdėje).Durpynas susidarė limnoglacialiniame baseine, plytinčiame moreninių darinių apsuptoje įduboje. Pelkę supantys moreniniai dariniai yra iškilę 15–20 m aukščiau jos paviršiaus, todėl pelkė yra gausiai maitinama raguvotais šlaitais atitekančiu vandeniu. Teritorijoje – pelkinės lygumos reljefas.Reljefo amžius yra paskutiniojo apledėjimo (holoceno); reljefo genezė – pelkinė akumuliacija. Vidutinis teritorijos aukštis virš jūros lygio – 122,7 m.

2.3.4. Dirvožemių ypatybės

 Aprašomos teritorijos dirvodarinės uolienos yra biogeninės durpės. Didžioji durpių dalis yra kimininės kilmės. Teritorijoje vyrauja pelkiniai aukštutiniai gilūs dirvožemiai. 53% durpių yra aukštapelkinio, 27% – žemapelkinio, 20% – mišraus tipo. Podurpinis sluoksnis – centrinėje ežero dalyje ežerinių nuosėdų (priesmėlis, smėlis, priemolis) yra iki 0,7 m.

2.3.5. hidrografinės, hidrologinės ypatybės

 Teritorija priklauso Šušvės upės baseinui (kuri yra kairysis Nevėžio intakas). Šušvės versmės yra Rytų Žemaičių plynaukštėje, takoskyrinėje Tytuvėnų Tyrelio pelkėje. Šušvės upės ilgis 135 km, baseino plotas 1165 km². Šušvės vaga yra kanalizuota, aukščiau Šiaulėnų iš kairės į Šušvę įsilieja upelis, kuris ir drenuoja Sulinkių pelkę –durpyną su ten telkšančiu liekaniniu Sulinkių ežerėliu (6,7 ha). Tai yra taip pat takoskyrinė pelkė, nes šiaurinis jos kraštas maitina Beržę – didoką (ilgis 36 km, baseino plotas 301 km²) kairįjį Šušvės intaką. Sulinkių durpynas visas išvagotas melioracijos kanalų. Vandens perteklius sausinimo kanalais nuvedamas į Beržės ir Šušvės upes.

2.3.6. Kraštovaizdžio aprašymas

 Pagal fizinį-geografinį rajonavimą teritorija yra Kuršo-Žemaičių srities Rytų Žemaičių plynaukštės rajone, kur paviršiaus medžiaginė sudėtis – mišrūs moreniniai dariniai. Sulinkių durpynas plyti vienoje iš pelkingiausių (Tytuvėnų mikrorajone) Šiaulėnų tarpugūbrinių duburių juostoje. Teritorijos kraštovaizdį formuoja pelkinga lyguma, apsupta kalvotų moreninių darinių. Centrinę pelkės dalį užima aukštapelkė, kurį net 3,5–4,5 m iškilusi virš ją supančio žemapelkių žiedo. Pačiame durpyno centre yra nedidelis Sulinkių ežerėlis.Visas pelkės paviršius yra technogeniškai performuotas, išvagotas melioracijos kanalų, kuriais vandens perteklius nudrenuojamas į šiaurės vakarus Beržės upeliu, į pietus – į Šušvę. Natūralesni išliko tik krūmais apaugę žemapelkių pakraščiai.Dėl durpyno intensyvaus eksploatavimo tik jo centre yra išlikęs nedidelis natūralios aukštapelkinės augmenijos plotas su Sulinkių ežerėliu. Didžiumą teritorijos užima atviras durpžemis su vietomis augančiais beržais ir skurdžios žolinės augmenijos ploteliais. Antrinės kilmės sausos pievos susiformavo išilgai geležinkelio pylimo teritorijos vakariniame pakraštyje. Gesinant gaisrą patvindžius durpyną, šiaurinėje jo dalyje susidarė seklūs tvenkiniai, kuriuose tarp atviro vandens yra plikų ar nendrėmis bei karklynais apaugusių salų. Šis dirbtinis vandens baseinas buvo suformuotas 1993 m. vasarą. Drėgnos užpelkėjusios pievos supa aprašomą teritoriją iš pietų ir rytų, miškai ir krūmynai – iš šiaurės ir vakarų.Kraštovaizdį darkantys elementai yra nuolatos durpes kasanti sunkioji technika, o rytiniame pakraštyje – laikini durpių įmonės sandėliai, durpių produkcijos krūvos, technikos kiemas. Aplink durpyną, durpių transportavimo tikslais sovietmečiu nutiestas siauras geležinkelis, besitęsiantis iki Radviliškio geležinkelio stoties. Šiuo metu šis geležinkelis naudojamas pagal paskirtį.

2.4. Teritorijos biologinės ypatybės

2.4.1. Laukinės augalijos ypatybės

 2.4.1.1. Buveinių ir augalijos ypatumai Informacijos apie Europos Bendrijos svarbos buveines bei į LRK ir ES Buveinių direktyvos sąrašus įtrauktas augalų rūšių aptikimą Sulinkių durpyno PAST šiuo metu nėra.

2.4.2. Laukinės gyvūnijos ypatybės

 Saugomos paukščių rūšys Sulinkių PAST užregistruota (peri, lankosi ar teritorijoje stebimi sezoninių migracijų metu) ne mažiau 28 į LRK įrašytų rūšių ir 19 į Paukščių direktyvos I priedą įrašytų rūšių.Juodakaklis kragas – Podiceps nigricollis (LRK 3). Peri viena pora.Rudakaklis kragas – Podiceps griseigena (LRK 3). Pastoviai peri 7–10 porų.Didysis baublys – Botaurus stellaris (LRK 3, PD I). Durpyne pastoviai peri 2 poros. Juodasis gandras – Ciconia nigra (LRK 3, PD I). Būreliai stebimi durpyne sezoninių migracijų metu.Pilkoji žąsis – Anser anser (LRK 3). Stebima sezoninių migracijų metu. 1997 metų kovo mėn. stebėtas didžiausias pilkųjų žąsų skaičius – 700 paukščių.Smailiauodegė antis – Anas acuta (LRK 1). Nedideli būreliai stebimi sezoninių migracijų metu.Šaukštasnapė antis – Anas clypeata (LRK 3). Durpyne kasmet peri 1–2 poros.Žuvininkas – Pandion haliaetus (LRK 2, PD I). Stebimi pavieniai paukščiai.Pievinė lingė – Circus pygargus (LRK 3, PD I). Stebimi pavieniai migruojantys paukščiai. Nendrinė lingė – Circus aeruginosus (PD I). Kasmet peri išeksploatuotų durpių karjerų nendrynuose.Erelis rėksnys – Aquila pomarina (LRK 3, PD I). Viena pora perėjo 1998 metais. Vėliau perėjimas neužregistruotas.Jūrinis erelis – Haliaeetus albicilla (LRK 3, PD I). Stebimi pavieniai paukščiai. Pastaraisiais metais stebėjimo atvejų pastoviai daugėja.Startsakalis – Falco columbarius (LRK 1, PD I). Atsitiktiniai paukščiai stebimi migracijų metu.Pelėsakalis – Falco tinnunculus (LRK 2). Dažnai stebimas sezoninių migracijų metu.Tetervinas – Tetrix tetrix (LRK 3, PD I). Stebimi pavieniai paukščiai. Būklė nėra gerai žinoma. Gali perėti durpyno apylinkėse.Gervė – Grus grus (LRK 5, PD I). Pastoviai peri kelios poros. Tai yra tikslinė šios PAST rūšis. Sezoninių migracijų metu čia apsistoja tarptautinės svarbos migruojančių gervių sankaupos. Didžiausias čia stebėtų migruojančių gervių skaičius – 3000 individų.Švygžda – Porzana porzana (LRK 3, PD I). Peri ne mažiau 10 porų, tačiau tikslesnės apskaitos pastaruoju metu neatliktos. Griežlė – Crex crex (LRK 5, PD I). Dažna pievose už PAST ribų. PAST teritorijoje peri pavienės poros. Dirvinis sėjikas – Pluvialis apricaria (LRK 1, PD I). Stebimas sezoninių migracijų metu.Tikutis – Tringa glareola (LRK 2, PD I). Stebimi nedideli būreliai sezoninių migracijų metu.Raudonkojis tulikas – Tringa totanus (LRK 2). Kartais peri pavienės poros. Dažnas sezoninių migracijų metu.Gaidukas – Philomachus pugnax (LRK 2, PD I). Dažnas sezoninių migracijų metu. Didžiausias stebėtų paukščių skaičius – 530.Juodkrūtis bėgikas – Calidris alpina (LRK 1). Sezoninių migracijų metu dažnai stebimi iki 20 paukščių būreliai. Didžiausias stebėtų juodkrūčių bėgikų skaičius – 300.Paprastasis griciukas – Limosa limosa (LRK 2). Pastoviai stebimi pavieniai paukščiai ir nedideli būreliai sezoninių migracijų metu.Uldukas – Columba oenas (LRK 3). Stebimi pavieniai migruojantys paukščiai.Pilkoji meleta – Picus canus (LRK 3, PD I). Peri aplinkiniuose miškuose. Durpyne stebima tik praskrendanti.Juodoji meleta – Dryocopus martius (PD I). Peri aplinkiniuose miškuose. Durpyne stebima tik praskrendanti.Baltnugaris genys – Dendrocopos leucotos (LRK 3, PD I). Peri aplinkiniuose miškuose. Durpyne stebimas tik praskrendantis.Plėšrioji medšarkė – Lanius excubitor (LRK 5). Durpyne stebėti pavieniai migruojantys ir žiemojantys paukščiai.Paprastoji medšarkė – Lanius collurio (PD I). Peri durpyno pakraščiuose esančiuose krūmynuose.Geltongalvė kielė – Motacilla citreola (LRK 3). Durpyne kasmet peri kelios poros. Informacijos apie kitų gyvūnų grupių rūšis, įtrauktas į LRK ar ES Buveinių direktyvos priedus, sutinkamas Sulinkių durpyno PAST, šiuo metu nėra.

2.5. Kultūros paveldo objektai

 Teritorijoje nėra kultūros paveldo objektų.

2.6. Žemės ir gamtos išteklių nuosavybė ir naudojimas

2.6.1. Dabartinis žemės naudojimas teritorijoje

 Teritorijoje vyrauja valstybinės reikšmės miškai, maža dalis yra ir privačių bei skirtų nuosavybės teisių atkūrimui. Teritorija priklauso Radviliškio miškų urėdijos Liepynės girininkijai. Teritorija yra eksploatuojama uždarosios akcinės bendrovės “Sulinkiai”.

2.6.2. Žemės ūkio intensyvumas

 Žemės ūkio veikla teritorijoje nevykdoma. Išeksploatuotoje durpyno dalyje aplinkinių kaimų gyventojai savo reikmėms, tačiau ne kasmet, pasodina iki kelių ha ploto bulvių laukus.

2.6.3. Žemės naudojimas praeityje

 Teritorija priklausė Radviliškio miškų ūkiui, Jonaitiškio girininkijai, Mičiurino v., K. Požėlos v. kolūkiui bei Daugėlaičių ir Polekėlės tarybiniams ūkiams. Durpynas buvo intensyviai eksploatuojamas. Bendras durpyno plotas – 2201 ha, pramoninis sudarė – 1823 ha. Durpių gavyba buvo 170–275 tūkst. tonų (1975 m.), buvo naudojamas buitiniam kurui ir žemės ūkio reikalams. Iki nusausinimo didžiausias durpių sluoksnis siekė 8 m, vidutinis – 3,3 m. Apie du trečdalis durpių jau iškasta.

2.6.4. Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatybės

 Šiuo metu miško ūkinė veikla teritorijoje nevykdoma.

2.6.5. Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai

 Rekreacija teritorijoje nevykdoma.

2.6.6. Medžioklės ir žvejybos ypatybės

 Apsemtuose sekliuose tvenkiniuose, susiformavusiuose apsėmus išeksploatuotas durpyno vietas, aplinkinių ar net tolimesnių gyvenviečių gyventojai meškerioja. Oficialiai šie vandens telkiniai nėra priskirti jokiam žvejų būreliui.Durpyno pakraščio miškeliuose medžioja Liepynės girininkijos Briedžio būrelio medžiotojai (30–31 kv.), medžiojami briedžiai, elniai, stirnos.

2.6.7. Vandens telkinių naudojimo būdai

 Seklūs vandens telkiniai susiformavo kai kovojant su reguliariai kylančiais gaisrais buvo dirbtinai pakeltas vandens lygis ir apsemti išeksploatuoti durpių karjerai. Jie ir šiuo metu atlieka nebeeksploatuojamų plotų priešgaisrinės apsaugos funkciją, bei tarnauja kaip vandens šaltinis galimų gaisrų atveju aplinkiniuose sausuose eksploatuojamuose durpyno plotuose.Sulinkių ežeras yra ornitologinio draustinio teritorijoje ir naudojamas tik gamtosauginiams tikslams.

2.6.8. Naudingųjų iškasenų gavyba

 Sulinkių durpynas pradėtas tirti dar 1921 ir 1939 m. Nuo 20 a. 7-ojo dešimtmečio vidurio prasidėjo durpyno eksploatavimas. Teritorijoje nuo 1965 metų kasamos durpės.20 a. paskutinio dešimtmečio pradžioje durpių gavyba buvo apmirusi, tačiau vėliau ji vėl atsigavo ir vis intensyvėja. Šiuo metu gavybą vykdo UAB “Sulinkiai”, susikūrusi 1993 metais. Šiuo metu gavyba vykdoma maždaug 50% durpyno teritorijos plote. Įmonės pagrindinis veikos pobūdis yra durpių gavyba bei jų didmeninė ir mažmeninė prekyba. Įmonė gamina ir parduoda natūralias bei nurūgštintas durpes, taip pat durpių substratus (universalius, agurkams, rododendrams, pomidorams, gėlėms), gabalines kuro durpes. Pagal Van Post skalę UAB “Sulinkiai” kasamų durpių suirimo laipsnis svyruoja nuo H2 (šviesios durpės) iki H6 (tamsios durpės). Bendrovė apie 80% produkcijos realizuoja vakarų šalyse.

2.6.9. Kitos gamtos išteklių naudojimo veiklos

 Kitos gamtos išteklių naudojimo veiklos teritorijoje nevykdomos.

2.7. Teritorijos socialiniai ekonominiai aspektai


2.7.1. Svarbiausios ekonominės veiklos rūšys teritorijoje

 Vienintelė svarbi ekonominė veikla teritorijoje – durpių gavyba ir jos produkcijos gamyba. Nuo 1993 m. UAB “Sulinkiai”, kur dirba 150 darbuotojų, vykdo durpių gavybą ir aglomeraciją, durpių produkcijos gamybą ir pardavimą vietinėje rinkoje bei užsienio šalyse.

2.7.2. Teritorijos naudojimas švietimo reikmėms

 Teritorija švietimui praktiškai nenaudojama, nors seklūs durpyno vandens telkiniai gali būti naudojami pažintinėms ornitologinėms ekskursijoms. Tam palankias sąlygas sudaro apie minėtus telkinius besidriekiantis pylimas bei vandens paukščių įvairovė.

2.7.3. Kita specifinė gamtotvarkos plano objektą reikšmingai įtakojanti veikla

 Kitų, be jau paminėtų, specifinių veiklų Sulinkių durpyne nenustatyta.

2.7.4. Su teritorija susiję projektai, planai ar programos, galintys turėti įtakos gamtotvarkos plano objektams

 Gamtotvarkos plano objektams įtakos gali turėti UAB “Sulinkiai” nesenai pradėta ir plėtojama durpių gavyba dalyje Sulinkių durpyno PAST (III durpių gavybos sklype). Kitų planų ar programų teritorijoje nėra žinoma.

2.8. Žmogaus veikla gretimose teritorijose


Gamtos apsauga

Artimiausios saugomos teritorijos yra Liepinės pedologinis draustinis (152 ha) įsteigtas 1988 m., kur saugomi Žemaičių aukštumos banguotų rytinių atšlaičių velėniniai jauriniai glėjiniai priemolio dirvožemiai; Tyrulių botaninis-zoologinis draustinis (3688 ha) įsteigtas atsinaujinančiam pelkiniam biotopui su retu rūšių paukščiais saugoti; Liepiškių botaninis-zoologinis draustinis (180 ha) 1992 m. įsteigtas pelkių kompleksui su retų rūšių augalais ir gyvūnais saugoti; Gomertos kraštovaizdžio draustinis (4873 ha) įsteigtas 1992 m., saugomas raiškus Rytų Žemaičių moreninės plynaukštės kalvyno kraštovaizdis; Šušvės hidrografinis draustinis (443 ha) – gilaus slėnio mažai vingiuotas Šušvės vidurupis, kur vertingą teritoriją sudaro užliejamas upės slėnis ir miškingi jo krantai.  Kultūros paveldo objektaiGretimose teritorijose yra nemažai kultūros paveldo objektų: Liepynės girininkijoje Sklioriškio neveikiančios kapinės (250 kvartale), Kaimo kryžius (34 kv.); Pašušvio girininkijoje (616 kv.) Kudinų (Šiaulės kalnas) piliakalnis, Šiaulaičių pilkapis (612 kv.). Naudingųjų iškasenų gavybaGretimose teritorijose vykdoma durpių gavyba. Tyruliuose veikia durpių gavybos įmonė – uždaroji akcinė bendrovė „Didysis tyrulis“. Dalyje Tyrulių draustinio (apie 10% bendro teritorijos ploto) prieš kelerius metus atnaujinta durpių gavyba. Žemės ūkis Aplinkinėse teritorijose žemė derlinga, tad žmonės užsiima žemdirbyste. Vyrauja žemės ūkio paskirties dirbama žemė bei ganyklos. Žemės yra produktyvios, todėl jose palyginti intensyviai ūkininkaujama. Auginamos bulvės, grūdinės kultūros, rapsas, uogos.
 MiškininkystėAplinkiniai miškai priklauso Radviliškio urėdijos Liepynės girininkijai bei privatiems miško savininkams. Nemaža dalis artimiausiose prieigose esančių medynų, ypač priklausančių privatiems savininkams, yra gana stipriai iškirsta. RekreacijaAplinkinės teritorijos nepatrauklios rekreacijai, kadangi Sulinkių durpyną supa dirbami laukai bei šlapi lapuočių miškai.  Medžioklė ir žvejybaAplinkiniuose miškuose medžioja Briedžio medžiotojų būrelis. Aplinkiniai upeliai naudojami mėgėjiškai žūklei. ŠvietimasSpecialios švietimo programos ar atskiros švietėjiškos veiklos nežinomos.

2.9. Ekologiniai būklės įvertinimo kriterijai


2.9.1. Pažeidžiamumas ir stabilumas

 Iki 1964 m. Sulinkių durpyno vietoje plytėjo plynraistinė aukštapelkė su duburiais, kurią juosė plynraistinė tarpinio tipo pelkė ir raistinė žemapelkė. Ši natūrali ekosistema buvo iš esmės pažeista ir sunaikinta paruošiant durpyną eksploatacijai ir vėliau jį eksploatuojant. Sulinkių durpyno PAST apima tiek neseniai pradėtus eksploatuoti durpyno plotus, tiek prieš daugiau ar mažiau metų išeksploatuotus plotus, kuriuose vyksta intensyvūs sukcesiniai procesai. Tai nėra stabili sistema, nes sukcesiniai procesai yra sunkiai prognozuojami, juo labiau, kad jie didele dalimi priklauso nuo teritorijos hidrologinio režimo, kuris yra dirbtinai reguliuojamas ir keičiamas priklausomai nuo durpyno eksploatavimo darbų.

2.9.2. Retumas

 Dalinai išeksploatuotas ir dalinai vis dar eksploatuojamas durpynas nei plotu, nei buveinių įvairove ar augalų bendrijomis nėra išskirtinis Lietuvoje. Tačiau šioje teritorijoje susidaro unikalios sąlygos, palankios migruojančių gervių apsistojimui. Tai daugiausiai migruojančių gervių (iki 3000 individų) pritraukianti teritorija Lietuvoje, kuriai apsistojančių gervių skaičiumi nusileidžia kiti daug gervių pritraukiantys durpynai (Novaraistis, Tyruliai), bei natūralios pelkės (Žuvintas, Mūšos Tyrelis)..

2.9.3. Natūralumas ir tipiškumas

 Sulinkių durpynas – visiškai pirminį natūralumą praradusi gamtinė teritorija, kurios dabartinės buveinės ir augalų bendrijos formuojasi žmogaus veiklos pasėkoje prasidėjusių sukcesinių procesų dėka. Natūraliems galima priskirti tik nedidelius miško fragmentus, besišliejančius prie teritorijos ribų, ir durpyno centre esantį pirminės aukštapelkės fragmentą su liekaniniu Sulinkių ežeriuku. Retų paukščių rūšių gausa parodo, kad nors ir nenatūralus, Sulinkių durpynas yra vertinga teritorija, suteikianti prieglobstį tipiškoms pelkių ir seklių vandenų komplekso paukščių rūšims. Kita vertus, Sulinkių durpynas yra gana tipiškas išeksploatuoto ir dar dalinai eksploatuojamo durpyno pavyzdys, kurio išeksploatuotoje dalyje vyksta tipiški tokioms ekosistemoms sukcesiniai procesai.

2.9.4. Įvairovė

 Visa teritorijos gamtinė įvairovė šiuo metu yra susiformavusi žmogaus ūkinės veiklos – durpių gavybos, pasėkoje. PAST apima keturis stambius (ir nedidelę dalį penkto) durpių gavybos plotus, atskirtus stambiais magistraliniais sausinimo kanalais. Trys iš šių plotų ir dalis ketvirto jau yra išeksploatuoti ir dalinai užtvindyti, juose vyksta sukcesiniai procesai – durpyno karjerų seklumos ir nemaži sausumos plotai užauginėja nendrėmis, sausesnės vietos, pylimai ir kanalų pakraščiai – berželiais. Vietomis jau ūgtelėję berželiai buvo apsemti vandens ir šiuo metu skursta ar yra jau nudžiūvę. Užtvindytuose durpių karjeruose gausu nendrėmis apaugusių seklumų ir salelių. Rytinėje, anksčiausiai išeksploatuotoje durpyno dalyje, kur sukcesiniai procesai yra pažengę toliausiai, jau yra susiformavusių miškelių ir krūmynų juostų, čia taip pat yra pagrindinė gervių apsistojimo vieta – seklus durpyno karjeras, kurio pakrantės apaugę viksvomis, tačiau kartu sparčiai apauginėja ir nendrėmis. Teritorijos vakarinėje dalyje neseniai pradėta durpių gavyba, prieš tai ši durpyno dalis buvo nusausinta. Tačiau ir šioje, skurdžiausioje, durpyno dalyje apsistoja migruojančios gervės.

2.9.5. Dydis ir fragmentiškumas

 Sulinkių durpyno PAST plotas – 428,87 ha, tačiau viso Sulinkių durpyno masyvo, kurio didžioji dalis yra intensyviai eksploatuojama, plotas siekia virš 2200 ha. Vakarinėje dalyje Sulinkių durpyno PAST šliejasi prie vienintelio natūralaus durpyno fragmento – Sulinkių valstybinio ornitologinio draustinio, kuriame yra išlikęs apie 18 ha dydžio visoje teritorijoje plytėjusios aukštapelkės fragmentas ir 7 ha ploto Sulinkių liekaninis ežeriukas. Teritorija yra vientisa, tačiau nevienalytė – ją sudaro skirtingu metu išeksploatuotų ir dar tik neseniai pradėtų eksploatuoti durpyno plotų mozaika. Šiuose skirtinguose durpyno plotuose sukcesiniai procesai yra pasiekę skirtingas stadijas, tačiau visus juos vienija bendra hidrologinė sistema ir kilmė.

2.9.6. Teritorijos padėtis

 Teritorija yra pakankamai izoliuota – ją iš visų pusių supa dirbami laukai ir ganyklos, nuo kurių durpyną vietomis skiria tik nedideli miškeliai. Tačiau vos už 5 km į šiaurės vakarus plyti Tyrulių pelkė – didžiausias regione išeksploatuotas ir atsikuriantis durpynas, saugomas kaip botaninis-zoologinis draustinis bei Tyrulių pelkės PAST (LTRADB005). Be tikslinės rūšies – pievinės lingės (Circus pygargus), čia sankaupas formuoja iki 1200 migruojančių gervių. Tiek Sulinkių durpyne, tiek Tyrulių pelkėje peri LRK ir PD I rūšys – pievinės lingės, didieji baubliai, švygždos. Netoliese yra dar keletas smulkesnių durpynų ir pelkių. Toks kompleksiškumas palankus retoms, vertingoms rūšims, įgalina vietines populiacijas pasipildyti viena kitos individais. Tai padidina populiacijų tvarumą, pačių teritorijų gamtosauginę vertę ir gamtotvarkinių priemonių taikymo tikslingumą ir ilgalaikį jų veiksmingumą.

2.10. Socialinis-ekonominis būklės įvertinimas

 2.10.1. Teritorijoje vykdomos veiklos formos svarba  Pagrindinė ir vienintelė teritorijoje vystoma veiklos forma yra durpių gavyba. Šiuo metu čia durpių gavybą vykdanti įmonė – UAB “Sulinkiai”, įkurta 1993 metais. Įmonė užsiima ne tik durpių gavyba, bet ir jų perdirbimu, įvairių durpių substratų gamyba ir prekyba bei eksportu. Įmonėje dirba 150 darbuotojų. Įmonė veiklą vykdo sėkmingai, pastoviai investuoja į modernias durpių gavybos ir perdirbimo technologijas, kuria naujas darbo vietas, todėl šios įmonės vaidmuo regiono ekonomikai ir darbo rinkai yra akivaizdus.

2.10.2. Ūkinės veiklos reguliavimo poreikis, galimybių gyventojams plėtra

 Pagrindinis konfliktas tarp ūkinės veiklos (durpių gavybos) ir gamtosauginių teritorijos tvarkymo interesų iškyla dėl nesenai pradėtos durpių gavybos apie 50 ha plote, esančiame Sulinkių durpyno PAST ribose. Akivaizdu, kad durpių gavybos darbai gervių migracinių sankaupų formavimosi metu neišvengiamai turės neigiamą poveikį durpyne apsistojančioms gervėms (papildomas trikdymas), todėl šios ūkinės veiklos reguliavimas yra būtinas. Durpių gavybos darbai paprastai vykdomi gegužės – rugsėjo mėnesiais, tuo tarpu gervių sankaupos formuojasi rugsėjo – spalio mėnesiais, todėl papildomo trikdymo būtų galima išvengti nežymiai pakoregavus durpių gavybos darbų vykdymo laikotarpį. Kita vertus, durpių gavyba minėtame plote yra susijusi ir su hidrologinio režimo keitimu PAST ribose – jau yra nusausintas nemažas durpyno plotas, kuriame anksčiau dažnai apsistodavo migruojančios gervės. Todėl optimalu būtų durpių gavybą šiame plote nutraukti, atstatant ankstesnį hidrologinį režimą ir sudarant sąlygas pelkinių buveinių palaipsniam atsistatymui, o durpių gavybos įmonei suteikti durpių išteklių atžvilgiu lygiavertį plotą už PAST ribų (minimame plote durpių ištekliai siekia apie 2 mln. m³).

Šrifto dydis

A- A A+

FSCY9eLcZ

VĮ Radviliškio miškų urėdija
Šiaulių g. 31, Radviliškis
Tel.: 8-422-61510
Faks.: 8-422-61511
El. paštas: info@radmu.lt
Kodas: 171471169
PVM mok. k. LT714711610
Registruota 1998 gruodžio 2 d.
VĮ Registrų centre
Numeris VĮ 98-2
AB DNB bankas
A/S LT034010044800060072
"Swedbank" AB
A/S LT187300010073494789
AB SEB bankas
A/S LT257044060007761685

Darbo laikas:

I, II. III. IV  - 8.00- 17.00

V   -   8.00 - 15.45

Pietų pertrauka - 12.00- 12.45

Paieška