As well as buy adipex in best store in USA.

           VALSTYBĖS ĮMONĖ RADVILIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJA

es gmu-logoam

Šušvės hidrografinis draustinis

 Šušvės hidrografinis draustinis (474 ha) - gilaus slėnio, mažai vingiuotas Šušvės vidurupis. Vertingą teritoriją sudaro užliejamas Šušvės slėnis ir miškingi jo šlaitai. Šušvės vaga gana giliai įsigraužusi, todėl krantuose, po medžių šaknimis, gausu nišų ir ertmių, kuriomis naudojasi pakrančių žinduoliai.
Medynai dengia 66 % draustinio ploto, o jų rūšinė sudėtis gana įvairi. Vyrauja eglynai (31 %). kiek mažiau - beržynų (21 %) ir drebulynų (18 %). o dar mažiau - baltalksnynų (13 %) bei uosynų (9 %},
Draustinyje auga Lietuvos raudonosios knygos augalai - daugiametė blizgė ir meškinis česnakas bei daugiametis laiškenis.
Nebešienaujamos užliejamos pievos užauga krūminiais builiais, dilgėlėmis, krūmais.

susves hidro

 

Sulinkių ornitologinis draustinis

Sulinkių ornitologinis draustinis (24,5 ha) - Sulinkių aukštapelkės ežerokšniai -paukščių prieglobsčio vieta, Jis yra Liepynės girininkijoje eksploatuojamos aukštapelkės viduryje- Draustinio viduryje tyvuliuoja Sulinkių ežerėlis.
Ornitologiniu požiūriu vertinga ir šiaurinė durpyno dalis, kurioje yra beveik ištisai vandeniu apsemtas plotas, Šis dirbtinas vandens baseinas buvo suformuotos 1993 metų vasarą. gesinant durpyne įsiliepsnojusį gaisrą.
Ši teritorija pasižymi didele aplinkos sąlygų įvairove: atviro vandens plotai, augalų sąžalynai pakrantėse, salos iš nendrių sąžalynų, neapaugusios salelės, ištisi nendrynai su krūmų intarpais, vandens pilni grioviai. Šiaurinė šios teritorijos riba ribojasi su mišku.
Aprašytoje teritorijoje peri net 3 kragų rūšys, tarp jų ir labai retas rudakaktis kragas. Įsikūrusi rudagalvių kirų kolonija, peri paprastieji kirai ir kelios sidabrinių kirų poros, gulbės nebylės, šaukstasnapės antys. Nendrynuose girdimi didžiųjų baublių ir švygždų balsai. Pelkėse būriuojasi gervės, migracijos metu čia užskrenda daug įvairių tilvikinių ir antinių paukščių.
Ši šiauriau Sulinkių ežerėlio esanti teritorija ornitofaunos gausumu ir įvairove pralenkia egzistuojantį Sulinkių ornitologinį draustinį. Ornitologinio draustinio statusą reikia suteikti būtent šiai teritorijai.

sulinkiu orn

 

Strazdynės botaninis draustinis

Strazdynės botaninis draustinis (191.1 ha) - retų augalų augavietės. Draustinis apima Baisogalos girininkijos 100-104 kvartalus. Draustinio šiaurinėje dalyje prateka Rimšupio upelis.
Medynai dengia apie 96 % draustinio ploto, Medynų rūšinė sudėtis gana įvairi. Vyrauja eglynai (41 %). uosynai (per 38 %). beržynų ir ąžuolynų - mažiau, atitinkamai: 9 ir 8 %.
Botaniniu požiūriu tai gana vertinga teritorija. Čia rasta 10 rūšių augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Tai plūduriuojantysis ričiokarpis, miškinė dirsė, tuščiaviduris rfuenis. meškinis česnakas, vyriškoji gegužraibė, retažiedė miglė, statusis atgiris. rudoji viksvuolė. Be to. šiame miške auga ir 4 rūšių reti grybai: Šakotasis ir kuokštinis sėdžiai, kūginis briedžiukas, geltonasis piengrybis.
Draustinio teritorijoje, ypač saugomų augalų augavietėse. nepageidautini plyni kirtimai. Reikėtų šienauti nebešienaujamas natūralias pievas, nes joms užaugus krūmais, retieji pievų augalai išnyks. Būtina reguliuoti bebrų skaičių draustinyje, nes dėl jų veiklos išnyko rudoji viksvuolė.

strazd

Radvilonių botaninis draustinis

Radvilonių botaninis draustinis (150,3 ha) - retų rūšių augalų augavietės. Jis apima Aukštelkų girininkijos 85,87,88 ir 90 kvartalus. Medynai dengia apie 89 % draustinio teritorijos. Tai vienas vertingiausių urėdijos miškų - veši ąžuolynai ir uosynai, išlaikę visus plačialapiams miškams būdingus bruožus. Čia įsteigtas ir papr. ąžuolo (Quercus robur) genetinis draustinis.
Šioje teritorijoje buvo rasti 296 rūšių aukštesnieji augalai, iš jų 5 rūšys. įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Ypač vertingi tie miško plotai, kuriuose auga plačialapė klumpaitė, miškinė dirsė, vyriškoji gegužraibė. Pamiškių pievose ir melioracijos griovių pakrantėse randamos mažoji gegužraibė ir baltijinė gegūnė.
Gretimuose draustiniui medynuose peri juodieji gandrai, retų rūšių geniai.
Šiame miško masyve nustatyta gana didelė vabzdžių įvairovė. Iš viso užregistruotos 54 dvisparnių, 18 - plėvesparnių, 11 - tiesiasparnių ir 5 - žirgelių rūšys [ 11 j.
Visuose Šiame miške esančiuose senuose ąžuolynuose reikėtų apriboti ūkinę veiklą. Sklypuose su senais ąžuolynais nevykdyti kirtimų, išsaugoti drevėtus medžius, natūraliam suirimui palikti nuvirtusius senus ąžuolus.

 

radviloniu bot

 

Paviršulio tyrelio botaninis-zoologinis draustinis

Paviršulio tyrelio botaninis-zoologinis draustinis (3292,3 ha) - Praviršulio pelkė su retų rūšių augalais, žvėrimis ir paukščiais. Draustinis įeina į Radviliškio ir Raseinių rajonų savivaldybių teritorijas. Bendras miškų plotas Radviliškio rajono savivaldybės (tuo pačiu ir Radviliškio miškų urėdijos) teritorijoje - 3002,8 ha.
Gamtiniu požiūriu tai viena vertingiausių urėdijos teritorijų, pasižyminti didele natūralių biotopų įvairove. Čia plyti didžiausia rajono savivaldybėje išlikusi natūrali aukštapelkė, nemaži tarpinio tipo ir žemapelkių plotai. Apie 83 % draustinio teritorijos apaugusi miškais. Beržynai ir juodalksnynai sudaro 56 % visų medynų. Natūralių pievų nedaug, kurios nenaudojamos palaipsniui užauga krūmais.
Draustinyje yra du seklūs, pelkėjantys ežerai. Piečiau tyvuliuoja Praviršulio ežeras, kurio vidutinis gylis tik 30-80 cm. Kragų ežerėlis beveik visiškai užaugęs vandens augalija.
Draustinio teritorijoje užregistruotos 472 aukštesniųjų augalų (išskyrus samanas) rūšys. Iš jų - 16 rūšių yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Orchidinių šeimos augalas - musinis o/ris dar neįrašytas į Raudonąją knygą, nors čia rastas tik antrą kartą Lietuvoje. Daugiausia retųjų augalų aptikta pietinėje draustinio dalyje esančioje tarpinio tipo pelkėje. Ten auga paprastoji tuklė, karališkoji glindė. ruožuotoji monažolė, pelkinė uolaskėlė, baltijinė, raiboji ir Rusovo gegūnės, vienalapis gedutis.
Praviršulio ežere, iš jo ištekančiame Duburo upelyje bei pelkę supančiuose kanaluose gyvena ūdros, bebrai, vandeniniai pelėnai. Miške dažnos įprastos žvėrių rūšys: lapės, usūriniai šunys (janotai). šernai, stirnos. Smulkiųjų žinduolių rūšinė įvairovė nedidelė, dominuoja rudieji ir pilkieji pelėnai.
Draustinyje užregistruota 100 paukščių rūšių, iš kurių 14 yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Teritorija paukščiams patraukli natūralių biotopų įvairove. Pietinėje draustinio dalyje peri dirviniai sėjikai. Aukštapelkėse gyvena tetervinai, būriuojasi gervės.
Vabzdžių fauna gausi ir įvairi. Bargailių miške, netoli Mankiškių rastos dvisparnių rūšys: Empis caudatula, Empis stercorea, Phytomyza continua - aptiktos pirmą kartą Lietuvoje.
Dar savitesnė yra Praviršulio pelkės vabzdžių fauna. Čia gyvenančios dvi retos rūšys -žiedmusė Dasysyrphus arcuatus ir sparva Chrysops rufipes - niekur kitur Lietuvoje nerandamos jau 25-erius metus. Čia aptiktos ir dvi labai retos dvisparnių rūšys. Viena iš jų - minamusė Ophiomyia ivinskisi pirmą kartą aprašyta Lietuvoje. Iš viso čia nustatyta 100 dvisparnių rūšių. Didelė ir kitų vabzdžių įvairovė - 14 plėviasparnių, 10 - tiesiasparnių. 10 - žirgelių rūšių [11].
Praviršulio tyrelis - neabejotinai turtingiausia retomis rūšimis rajono savivaldybės, o tuo pačiu ir urėdijos, teritorija, kuriai didelę žalą padarė melioracija. Didžiojoje draustinio dalyje yra iškasti grioviai, natūralių upelių vagų visiškai nelikę. Kragų ežerėlio vandens lygis yra nukritęs, nes pro pietinį pakraštį praeina melioracijos griovys. Tikslinga nekeisti pelkės hidrologinio režimo, kuris dėl bebrų veiklos palaipsniui atsistato.

bargailiai

 

Liepiškių botaninis-zoologinis draustinis

Liepiškių botaninis-zoologinis draustinis (180,0 ha) - pelkinis kompleksas su retų rūšių augalais ir gyvūnais. Šios išlikusios natūralios aukštapelkės rytiniame pakraštyje rasta dėmėtoji gegūnė u plūduriuojantysis ričiokarpis.

liepiskiai

 

Liepynės pedologinis draustinis

Liepynės pedologinis draustinis (151,7 ha) - Žemaičių aukštumos banguotų rytinių atšlaičių velėniniai jauriniai glėjiniai priemolio dirvožemiai.
Liepinės miške aptiktos ir dvi retos dvisparnių rūšys. Viena jų - Ophiomyia paramaura. iki šiol nerasta už mūsų šalies ribų [11]. Medynai dengia apie 99 % draustinio ploto. Vyrauja eglynai, sudarydami per 60 % medynų ploto).

liepynes ped

 

Gomertos kraštovaizdžio draustinis

Gomertos kraštovaizdžio draustinis (4873,3 ha) - raiškus Rytų Žemaičių moreninės plynaukštės kalvyno kraštovaizdis. Draustinis įsteigtas pietvakarinėje Radviliškio (4097,5 ha) ir pietrytinėje Kelmės rajonų savivaldybių sandūroje.
Teritorija apie Miškinių ežerą pasižymi didžiausia gamtine įvairove [11]. Reljefas kalvotas arba banguotas, išmargintas miškais bei krūmais. Gausu atvirų pievelių, užmirkusių bei pelkėtų fragmentų. Yra keli ežerėliai, dažniausiai pelkėtais pakraščiais. Aplink Miškinių ežerą auga šlapi juodalksnynai ir eglynai, vietomis siekiantys patį krantą. Drėgnuose eglynuose auga statieji atgiriai. tarpinio tipo pelkėse - paprastoji tuklė, dvilapis purvuolis. Rusovo ir raiboji gegūnės. vienalapis gedutis. Natūraliose pievose nemažais ploteliais tarpsta dėmėtosios gegūnės, netoli urėdijos ribos auga vyriškoji ir mažoji gegužraibės. Fitogeografiniu požiūriu įdomios paupinės usnies bendrijos, kuriose gausu šiaurinių rūšių.
Didelė natūralių biotopų įvairove pasižyminti teritorija išsiskiria ir nemaža žinduolių įvairove. Ežeruose ir jų pakrantėse gyvena bebrai, vandeniniai kirstukai, ūdros, gausu kanadinių audinių. Tarpuežerėse, miškuose, pelkutėse dažni pilkieji kiškiai, voverės, miškinės kiaunės, lapės, briedžiai, taurieji elniai, stirnos ir šernai.
Paukščių įvairovė Miškinių ežero apylinkėse nėra didelė. Pastebimos griežlės, rudgalvės kryklės, perkūno oželiai, paukštvanagiai, juodosios meletos, ežerinės nendriukės. tetervinai.
Užpelkėjusiuose durpinguose ežero pakraščiuose dominuoja smailasnukės varlės. Aptinkamos paprastosios rupūžės, žaliosios varlės, dažni gyvavedžiai driežai.
Didelė biotopų įvairovė šioje teritorijoje sąlygoja ir didelę vabzdžių įvairovę. Aptiktos 3 retos žiedmusių rūšys, o viena jų - Melanagromyza zlobini - pirmą kart aprašyta Lietuvoje ir iki šiol tik čia aptinkama [11].
Miškinių ežero apylinkėse žmogaus veikla augalijai ir gyvūnijai didesnės įtakos neturi. Norint išsaugoti retąsias rūšis, visų pirma, reikia nevykdyti melioracijos.
Radviliškio urėdijos teritorijoje medynai dengia 2456 ha draustinio plotą. Dominuoja spygliuočių (apylygiai pušies ir eglės) medynai

gomerta

Daugyvenės kraštovaizdžio draustinis

Daugyvenės kraštovaizdžio draustinis (3875 ha) - raiškus Daugyvenės upės slėnio apylinkių kraštovaizdis su gausiu kultūros paveldu. Upės pakrantės apaugusios daugiausia juodalksnių, baltalksnių ir krūmų juostomis, vingiuose dominuoja pelkėtos pievos. Vietomis upės šlaituose ir slėnyje auga pušynai. Slėnyje želia derlingos užliejamos pievos, kuriose vyrauja natūralios pievinio eraičino. paprastosios miglės, pievinio pašiaušėlio bendrijos. Juosta palei upės vagą apaugusi nendriniu dryžučiu.

Daugyvenės slėnyje iš viso užregistruotos 399 augalų rūšys [11], bet iš jų tik 2 yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Botaniniu požiūriu vertingiausios yra upės slėnyje esančios sauspievės. kurių Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje išlikusių yra gana mažai. Labai įdomios sauspievės yra ant Raginėnų senkampių. Jose auga pietryčių Lietuvai būdingi augalai: šilinė perkūnropė. stepinis motiejukas, geltonžiedė liucerna, lieknoji plukė, melsvasis gencijonas. Drėgnose pievose randama baltijinė gegūnė.

Upės pakrantėse matosi pusiau vandens žinduolių - ūdros, bebro, kanadinės audinės -veiklos pėdsakai, nors jie ir nėra gausūs.

Upes slėnio pievose gyvena griežlės, maitintis užskrenda plėšrieji paukščiai: ereliai rėksniai, paprastieji suopiai, paukštvanagiai, nendrinės lingės.

Smėlėti šlaitų intarpai labai tinkami bitinių ir kitų plėviasparnių vabzdžių veisimuisi. Aptinkamas puošnus drugys - machaonas.

Bendras miškų plotas draustinyje sudaro per 698 ha, iš jo miško žemė - apie 685 ha. Medynai dengia apie 653 ha. Vyrauja minkštųjų lapuočių pusamžiai medynai. Daugyvenės valstybinio kraštovaizdžio ir kitų urėdijos teritorijoje esančių draustinių miškų charakteristika pateikta 2.16 lentelėje.

daugyviene

.

Šrifto dydis

A- A A+
lt LT en EN de DE

FSCY9eLcZ

VĮ Radviliškio miškų urėdija
Šiaulių g. 31, Radviliškis
Tel.: 8-422-61510
Faks.: 8-422-61511
El. paštas: info@radmu.lt
Kodas: 171471169
PVM mok. k. LT714711610
Registruota 1998 gruodžio 2 d.
VĮ Registrų centre
Numeris VĮ 98-2
AB Luminor Bank
A/S LT034010044800060072
"Swedbank" AB
A/S LT187300010073494789
AB SEB bankas
A/S LT257044060007761685

Darbo laikas:

I, II. III. IV  - 8.00- 17.00

V   -   8.00 - 15.45

Pietų pertrauka - 12.00- 12.45

Paieška