As well as buy adipex in best store in USA.

    

es gmu-logoam

Politinis sprendimas – galinga jėga. Kai jį paskelbia ministras, mažiau kaip per metus galima įvykdyti reformą ir išardyti daugiau kaip prieš du dešimtmečius sukurtą ir ištobulintą sistemą, o vietoj jos įsteigti vieną įmonę. Maždaug taip atrodo radikali valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka, grindžiama Seimo dar nepriimtomis Miškų ūkio valdymo įstatymo pataisomis.

Procesams įjungtas kosminis greitis. 2016 metų gruodžio 4 dieną naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas neformaliai užsimena apie ketinimus valstybinių keisti miškų valdymą, metų pabaigoje praneša apie planus stambinti urėdijas. Sausio 12 dieną spaudos konferencijoje pranešta apie priimtą sprendimą panaikinti visas 42 urėdijas ir Generalinę miškų urėdiją, o vietoj jų visų įsteigti vieną valstybės įmonę.

Vasario 3 dieną ministerija pateikia naujojo Miškų ūkio įstatymo projektą, kuriame nurodoma, jog valstybinius miškus valdys ir prižiūrės valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Jai turės būti perduotos visos kol kas urėdijoms pavestos funkcijos – kirtimas, medienos pardavimas ir kita komercinė veikla, atsodinimas, priežiūra, rekreacija, priešgaisrinė apsauga, miško keliukų tvarkymas ir pan.

Esama abejonių

Sausio 27 dieną aplinkos ministras tarsi pasitaria su Miško savininkų asociacijos, kitų giminingų organizacijų vadovais. Motyvuodamas politine valia, bando įrodyti reformos būtinybę ir po susitikimo pareiškia, jog „į miškininkų pastabas atsižvelgta“.

Miškininkai mano kitaip. Iškart po susitikimo su ministru jie surašo pareiškimą prieš keistoką valstybinių miškų valdymo pertvarkos projektą. „Visos trys miškininkų grupės, neišgirdusios argumentuoto tokios pertvarkos pagrindimo, pasisakė prieš“, – teigiama dokumente. Toliau dėstomas požiūris, jog valstybinių miškų valdymo perdavimas vienai įmonei nepasiteisino nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Suomijoje, nei Švedijoje. Pateikiamas Latvijos pavyzdys, kai valstybinių miškų valdymą patikėjus vienai bendrovei, 2010 metais iš valstybės buvo atimtas FSC sertifikatas (jis užtikrina, kad sertifikuotas produktas yra pagamintas iš medienos, gautos iš miško, kuriame laikomasi tvarios plėtros principų – red.); miškuose įsivyravus verslininkų savivalei, kertama intensyviai, nesaugoma bioįvairovė. Monopolizavus medienos rinką, užsidarė visos mažosios lentpjūvės.

Lietuvos miškininkų bendruomenės atstovai siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką optimizuojant miškų urėdijų skaičių ir išsaugant jų ekonominį savarankiškumą. „Tai įgalins padidinti urėdijų veiklos efektyvumą, turto grąžą su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis“, – konstatuojama pareiškime.

Susitikime dalyvavęs Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miško ir ekologijos fakulteto dekanas dr. Edmundas Bartkevičius „Lietuvos žinioms“ kalbėjo: „Jau tapo tradicija, išrinkus naują Seimą arba pasikeitus Vyriausybei, prisiminti miško reformą. Ši istorija tęsiasi daug metų. Prie to grįžta ir naujasis Seimas bei Vyriausybė. Tokių veiklos organizavimo pavyzdžių, koks siūlomas, pasaulyje yra, tačiau Lietuvoje tam nepasirengta – ne laikas ir nėra priežasčių. Juk darant reformą, turėtų būti aiškiai išgryninami jos tikslai. Dabar niekas nepasako, dėl ko reikia sugriauti gerai veikiančią sistemą.“

Pasak jo, valstybinių miškų valdymo reforma tarsi siekiama skaidrinti valstybinių miškų valdymą, bet nepasakoma, kurioje srityje ji nėra skaidri. „Juk mūsų prekybos mediena taisyklės yra skaidriausios Europoje. Urėdijų mediena prekiaujama elektroniniuose aukcionuose anonimiškai, todėl pardavėjai ir pirkėjai negali bendrauti tiesiogiai ir susitarti dėl kainos. Laimi pasiūlęs aukščiausią kainą. Žmogaus veiksnio čia nėra. Kas dar galėtų būti skaidriau?“ – svarsto asociacijos vadovas ir sako neabejojąs, jog tokią radikalią reformą paskatino stambiųjų medienos perdirbėjų bei eksportuotojų lobistai, kuriuos tenkintų tiesioginiai susitarimai dėl jiems palankesnės medienos kainos, o urėdijos yra rakštis. Miško savininkai prognozuoja, jog tokiu atveju medienos kainos kris, didžiausius kiekius užsakys stambieji perdirbėjai, o smulkieji liks be žaliavos.

„Praėjusių metų urėdijų pelno rodikliai gerokai aukštesni negu kitų ūkio sektorių valstybės įmonių. Nepaisant to, ieškoma priežasčių sugriauti gerai veikiančią ir pasiteisinusią sistemą“, – sako E. Bartkevičius.

Valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės pozicija irgi nuosaikesnė. „Tam, kad reikia urėdijas efektyvinti ir skaidrinti, prezidentė pritaria. Pagrindinės jos pastabos buvo išsakytos dėl vadovų kadencijų, tačiau ji nepritaria, kad valstybinius miškus valdytų viena įmonė, o dėl urėdijų stambinimo turėtų spręsti Vyriausybė“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo prezidentės patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Edita Kriščiūnienė.

Griauti – tai griauti

Aplinkos ministerijos specialistai veikia ryžtingai ir skubiai. Per kelias dienas, iki vasario 9-osios, sukurtas valstybinių miškų ūkio valdymo reformos planas.

„Atsižvelgus į tai, koks yra dabartinis Lietuvos valstybinių miškų turtas, finansinė grąža valstybei iš miškų ūkio turi būti didesnė“, – reformos tikslą „Lietuvos žinioms“ nurodė ministerijos atstovas Mindaugas Bajarūnas ir pabrėžė, jog lyginti skirtingų valstybės įmonių veiklą vien pagal pelningumo rodiklius yra netikslu ir nekorektiška.

Pasak jo, skaičiuojama, kad, pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą ir suformavus iki šiol didžiausią valstybinių miškų ūkinį vienetą Lietuvoje, finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė. Vienoje įmonėje centralizavus bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų valstybės biudžeto asognavimų.

Ministerijos parengtame plane numatyta, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ administracijoje, kuri įsikurs ne Vilniuje, dirbs apie 200 specialistų. Bendrovės valdybą sudarys 7 nariai, iš jų 4 – nepriklausomi. Ši valstybės įmonė turėtų 25 teritorinius padalinius, o pagrindiniai ūkiniai vienetai – 325 girininkijos. Numatyta, kad visuose teritoriniuose padaliniuose, įskaitant girininkijas, dirbs vidutiniškai po 50 specialistų, o miško darbuotojų – pagal poreikį.

Taip pat numatoma, kad, maždaug per pusę sumažinus darbuotojų skaičių (dabar urėdijose dirba apie 4 tūkst. žmonių) ir padarius efektyvesnį valstybinių miškų ūkio valdymą, atsiras galimybių smarkiai padidinti darbo užmokestį ir jį priartinti prie dvigubai didesnio užmokesčio Latvijoje.

Dar ne pabaiga

Aplinkos ministerijos parengtos Miškų ūkio įstatymo pataisos bus nagrinėjamos Seimo pavasario sesijoje. Tikimasi, kad jos bus priimtos balandį.

Alternatyvias pataisas, kuriose siūloma palikti sistemą su 42 urėdijomis ir Generaline miškų urėdija, yra pateikę Seimo nariai Juozas Olekas ir Rimantas Sinkevičius. Jie siūlo, kad strateginiams valstybinių miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės ekonominės veiklos tikslams nustatyti prie Generalinės miškų urėdijos būtų sudaromas nepriklausomas patariamasis organas, jo sudėtį, funkcijas ir veiklos reglamentą tvirtintų aplinkos ministras.

„Miško darbuotojai persigandę dėl perspektyvos, o pramonininkai džiūgauja, – sako Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas E. Bartkevičius. – Mūsų įsitikinimu, neteisinga taip skubotai, nenumačius pasekmių, sugriauti visą gerai veikiančią sistemą.“

Apie Aplinkos ministerijos sukurtą valstybinių miškų valdymo reformą bus diskutuojama šaukiamame neeiliniame miškininkų suvažiavime, kuris vyks vasario 25 dieną.

Skaitykite daugiau: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/nepalaiko-vienos-imones-idejos/238720

 

Šrifto dydis

A- A A+

FSCY9eLcZ

VĮ Radviliškio miškų urėdija
Šiaulių g. 31, Radviliškis
Tel.: 8-422-61510
Faks.: 8-422-61511
El. paštas: info@radmu.lt
Kodas: 171471169
PVM mok. k. LT714711610
Registruota 1998 gruodžio 2 d.
VĮ Registrų centre
Numeris VĮ 98-2
AB DNB bankas
A/S LT034010044800060072
"Swedbank" AB
A/S LT187300010073494789
AB SEB bankas
A/S LT257044060007761685

Darbo laikas:

I, II. III. IV  - 8.00- 17.00

V   -   8.00 - 15.45

Pietų pertrauka - 12.00- 12.45

Paieška