As well as buy adipex in best store in USA.

    

es gmu-logoam

VĮ RADVILIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJOS

VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektas yra miškų ūkio veiklos planas, rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Jis turi užtikrinti nepertraukiamą miško išteklių ir miško žemės daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Radviliškio miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems valstybinės reikšmės miškams, panaudojant 2012 m. valstybinės miškų (sklypinės) inventorizacijos duomenis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ miškų urėdijos miškai 2013-2022 metais.

Valstybinė miško išteklių (sklypinė) inventorizacija, kurios tikslas – įvertinti miško valdos išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta valstybės lėšomis visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V ,,Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Sklypinės miškų inventorizacijos lauko ir kameralinių darbų VĮ Radviliškio miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje paslaugų atlikimo 2012 m. gegužės 31 d. sutartimi Nr. 16, naudojant 2011 m. aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus) ir 2012 m. gamybos spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Planinė-kartografinė medžiaga ir vidinės miškotvarkos projektas parengtas vadovaujantis 2012 m. gruodžio 17 d. VĮ Radviliškio miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto parengimo paslaugų sutartimi Nr. 2012/B5-117 su VĮ Radviliškio miškų urėdija.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu, VĮ Radviliškio miškų urėdijos teritorijoje inventorizuota 41816 ha visų nuosavybės ir valdymo formų miškų, iš jų 23180 ha (55,4 %) patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ ir paskirstyti pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas ir sąrašus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valdyti valstybės įmonėms miškų urėdijoms“.

Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, nustatytu tikslumu aprašyti (inventorizuoti) visi taksaciniai sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius ir duomenų bazių reikalavimus.

Parengti duomenys apie VĮ miškų urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, saugomas teritorijas, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radavietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Vidinės miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1: 10 000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1: 20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1: 50 000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga paruošta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga perduota užsakovui –VĮ Radviliškio miškų urėdijai.

VĮ miškų urėdijos teritorija priskirta aštuonioms girininkijoms (Aukštelkų, Liepynės, Radviliškio, Šeduvos, Legečių, Pašušvio, Baisogalos, Gudžiūnų) ir medelynui. Vidutinis girininkijos valstybinės reikšmės miškų plotas – 2884 ha. Vidutinis kvartalo plotas – 38,2 ha, taksacinio sklypo – 2,1 ha. VĮ miškų urėdijos administruojamos teritorijos miškai yra išsidėstę Radviliškio (96,3 %), Kėdainių (2,6 %) ir Pakruojo (1,1 %) rajonų savivaldybių teritorijose. VĮ miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 25,3 %.

Saugomos teritorijos, įvertinus jų persidengimą, ir miškai su apribotu ūkiniu režimu VĮ miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės miškuose užima 6931 ha arba 31 % viso miško žemės ploto, iš jo saugomos teritorijos – 4371 ha arba 19,6 % miško žemės ploto.

VĮ miškų urėdijos teritorijoje išskirti: 8 valstybiniai draustiniai, 8 miško genetiniai draustiniai, Tytuvėnų regioninis parkas (dalis), atkuriamasis sklypas. Taip pat Natura 2000 teritorijos: 2 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 6 buveinių apsaugai svarbios teritorijos. VĮ miškų urėdijos veiklos teritorijos miškuose suskaičiuojami 7 gamtos paveldo objektai, esantys miško žemėje. Be paminėtų saugomų teritorijų svarbią reikšmę turi sklypai su Raudonosios knygos augalų rūšių radavietėmis (36 skl.), paukščių perimvietėmis (2 skl.), lizdavietėmis (33 vnt.), lizdaviečių apsaugos zonomis, kertinėmis miško buveinėmis (62 skl. – 674,5 ha), potencialiomis kertinėmis miško buveinėmis (58 skl. – 170,1 ha), ekologiniu požiūriu vertingais miško sklypais (1358,6 ha), miško sklypai su senmedžiais (147 vnt.).

Miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirti miškų plotai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimu Nr.133 ,,Dėl miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei sėklininkystės objektams priskirtų miškų plotų patvirtinimo“, VĮ Radviliškio miškų urėdijoje sudaro 132 ha.

VĮ miškų urėdijos valdomų valstybinių miškų rodikliai

Miškai miškų grupėms ir pogrupiams priskirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reikalavimais, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašu ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 ,,Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“.

Ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai (II gr.) miškai, kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta, užima 4032 ha (18,1 %), III grupės (apsauginiai) – 2553 ha (11,4 %), IV grupės (ūkiniai) – 15739 ha (70,5 %) miško žemės ploto. Kiekvienos miškų grupės miškams nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams.

VĮ Radviliškio urėdijos miškai miškų grupėms priskirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 ,,Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“.

Miško žemė užima 22324 ha (96,2 %). Medynai (20965 ha) dengia 93,9 % miško žemės. Dirbtinai atkurti ir įveisti medynai bei vykmečio želdiniai sudaro 6774 ha arba 32,3 % viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 875 ha (3,9 % viso miško žemės ploto), iš jos kirtavietės sudaro 590 ha (2,6 %).

Ne miško žemė užima 874 ha (3,8 %) plotą, iš jos pelkės – 520 ha (2,2 %), vandenys – 269 ha (1,2 %.), miško keliai dirbtine danga ir užstatyta teritorija – po 11 ha (0,1 %), kita (nenaudojama) žemė – 60 ha (0,3 proc.).

Didesniojoje miškų dalyje – 10102 ha (48,2 %) plote – vyrauja minkštųjų lapuočių medynai, iš jų 33,5 % sudaro beržynai, 8,3 % – juodalksnynai, 5,1 proc. – drebulynai, 1,3 proc. – kiti minkštųjų lapuočių medynai. Spygliuočių medynai užima 9712 ha arba sudaro 46,3 % urėdijos medynų ploto, iš jų 38,5 proc. sudaro eglynai ir 7,8 proc. – pušynai. Ąžuolynai užima 460 ha (2,2 %) medynų žemės, uosynai – 686 ha (3,3 %).

Bendras medynų tūris – 3933,2 tūkst. m3 medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris 1 ha –188 m3, brandžių – 292 m3, einamasis prieaugis – 6,52 m3/ha per metus. Vidutinis medynų skalsumas – 0,72, bonitetas – 1,5, amžius – 48 metai.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 41,5 %, pusamžiai – 18,6 %, bręstantys – 11,7 % ir brandūs – 28,2 %.

VĮ miškų urėdijos miškuose vyrauja laikinai perteklingo drėgnumo (L hidrotopas – 69,5 %) labai derlingos (d trofotopas – 48,9 %) ir labai derlingos su uosiais (f trofotopas – 35,2 %) – svarbiausios kietųjų lapuočių – ąžuolų ir uosių augavietės. Miškuose dažniausiai aptinkami garšvinis (aeg – daugiau kaip 34 %) bei kiškiakopūstinis-plačialapis (oxn – apie 16 %) miško tipai.

Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį miškuose dominuoja sunkūs mineraliniai dirvožemiai, sudarantys daugiau kaip 53 % ploto. Dvinariai (lengvi ant sunkių) mineraliniai dirvožemiai urėdijos miškuose sudaro per 24 %, organiniai – apie 19 % ploto.

Miško auginimo ir naudojimo priemonių veiksmingumo analizė

Miško ūkinė veikla (miškininkavimas) apima miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo, melioracijos medžioklėtvarkos ir kitus darbus. Projekte pateikti ir įvertinti medynų rodiklių kiekybiniai (ploto, bendro stiebų ir brandžių medynų tūrio, prieaugio ir kt.) ir kokybiniai (rūšinės sudėties, medynų sveikatingumo, stabilumo ir kt.) pokyčiai dėl projektuotų ir valdytojo iniciatyva įvykdytų miško ūkinių priemonių bei ekonominiai veiklos rezultatai.

Pagal 2002 m. miškotvarkos projektą (valstybinės reikšmės miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 84,0 tūkst. m3 likvidinės medienos. Nustatytais pagrindiniais kirtimais paruošta mediena turėjo sudaryti apie 75 %, ugdomaisiais – daugiau kaip 16 %, sanitariniais – per 8 %, specialiaisiais – apie 1 %. Pagrindiniais kirtimais paruošta spygliuočių mediena turėjo sudaryti daugiau kaip 18 %, kietųjų lapuočių – apie 4 %, minkštųjų lapuočių – 78 %, iš jų drebulių ir baltalksnių – per 16 %. Neplynaisiais (atvejiniais, atrankiniais) pagrindiniais kirtimais projektuota iškirsti apie 8 % viso pagrindiniais kirtimais iškertamo medienos kiekio ir daugiau kaip 15 % pagrindiniais kirtimais kertamų medynų ploto. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 3,2 m3, o visų rūšių kirtimais – po 4,4 m3likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti apie 95 proc. einamojo prieaugio (nuo stiebų su žieve medienos).

Per projekto galiojimo metus (2003-2012 m.) pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal iškirstos medienos tūrį iškirsta daugiau kaip 91 %, ugdomųjų – apie 72 %, sanitarinių (dėl uosių džiūties) – apie 176 % projektuotos. Mažesnę įvykdytų ugdomųjų kirtimų apimtį nulėmė šalies ūkio ekonominis nuosmukis, gamtinių-stichinių veiksnių iššauktas sanitarinių kirtimų apimties padidėjimas ir apie 15-20 % suprojektuotas per didelis retinimo ir einamųjų kirtimų intensyvumas. Pradėjus gerėti ekonominėms sąlygoms ir atsigaunant medienos rinkai bei gerėjant VĮ miškų urėdijos finansinei būklei, ugdomiesiems miško kirtimams vėl skiriamas reikiamas dėmesys. Atskiriems vykmečio metams miško naudojimo apimtis buvo peržiūrima ir tvirtinama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais. Patvirtintos naudojimo apimties buvo laikomasi.

Neplynuosius pagrindinius (atvejinius, atrankinius) kirtimus VĮ miškų urėdija taikė kiek plačiau. Pagal kertamą plotą šie kirtimai sudarė per 18 % (projektuota 15 %), o pagal iškertamos medienos kiekį – apie 10 % (projektuota apie 8 %) visų pagrindinių kirtimų. Didėja ir šių kirtimų efektyvumas. Apie 99 % ploto po atvejinių kirtimų paskutiniųjų atvejų susiformavo nauji medynai.

Miškotvarkos numatyta bendra ugdomųjų kirtimų apimtis pagal šiais kirtimais aprėpiamą plotą visiškai įvykdyta (jaunuolynų ugdymo – daugiau kaip 103 %, retinimo – 106 %, einamųjų – 90 %). Miško ugdomieji kirtimai atliekami laiku ir kokybiškai. Miškotvarkos lauko darbų metu įvertinta 2934 ha (per penkerius paskutiniuosius metus) ugdytų medynų ugdymo kokybė (patenkinamai, nepatenkinamai). Patenkinamai įvertinta per 99 % ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdomieji kirtimai tesudaro apie 1 %. Pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą ugdomųjų kirtimų įvertinimą, yra per mažas ugdymo intensyvumas. 2012 m. inventorizuotas mažas (apie 4 %) nedelsiant ugdytinų medynų plotas. Po laiku ir kokybiškai atliktų jaunuolynų ugdymo kirtimų (per 44 proc., retinimo – daugiau kaip 23 proc. ploto) tikslinės medžių rūšys, įeinančios į medynų rūšinę sudėtį, sudaro 60 proc. (6 koeficientus) ir daugiau.

Želdant atkurta per 80 % (projektuota – virš 76 %) biržių, miškas savaime atsikūrė apie 20 proc. buvusių kirtaviečių. Miško želdinimu atkurtuose plotuose vyrauja želdintos medžių rūšys, sudarančios daugiau kaip 99 % ploto. Iš 427 ha mišku savaime atsikūrusių kirtaviečių daugiau kaip 97 % ploto atžėlė minkštaisiais lapuočiais, daugiausia (per 92 %) beržynais ir juodalksnynais. Žėlimą šiomis rūšimis sąlygojo augavietės (derlingumas, užmirkimas ir pelkėtumas). Miškotvarkos metu inventorizuota 2444 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių būklę (kokybę) geri želdiniai sudaro – 74,7 proc. (1825 ha), patenkinami – 25,3 % (619 ha). Mišrūs spygliuočių-lapuočių ar lapuočių-spygliuočių želdiniai sudaro daugiau kaip 61 %. Želdinimo darbų kokybė, lyginant su ankstesnio vykmečio, labai pagerėjusi.

Žymesni miškininkavimo rezultatai, miško rodiklių pokyčiai ir išvados:

- dėl bendrosios miškų ūkio politikos ir konkrečios VĮ miškų urėdijos veiklos, per vykmetį labai (720 ha – 3,2 %) padidėjo miško žemės plotas (medynų – 489 ha – 2,3 %), atitinkamai sumažėjo nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kitų ne miško žemės plotų;

- VĮ miškų urėdijos teritorijos miškingumas padidėjo nuo 24,9 % (2002 m.) iki 25,3 % (2012 m.);

- stabili VĮ miškų urėdijos medynų (nevertinant uosynų) rūšinė sudėtis su pastebima spygliuočių ploto didėjimo tendencija. Dėl naujų miškų įveisimo, lapuočių kirtaviečių atkūrimo eglėmis ir ugdomųjų kirtimų įtakos 16,1 % (1304 ha) padidėjo eglynų plotas. Kryptingai miškininkaujant, daugiau kaip 49 % padidėjo ąžuolynų, o 29 % sumažėjo drebulynų plotai.

-optimalėja III-IV miškų grupių medynų amžiaus struktūra. Daugiau kaip 13 % padidėjo jaunuolynų plotas, tačiau VĮ miškų urėdijos medynų amžiaus klasių struktūra ir toliau išlieka neoptimali: per mažai pusamžių, o per daug brandžių, ypač perbrendusių, medynų;

- didėja medynų našumas. Dėl didelio medienos prieaugio, sąlygojamo rūšinės sudėties ir tankumo reguliavimo ugdomųjų kirtimų amžiuje, saikingų sanitarinių kirtimų ir objektyvesnės apskaitos, 1 ha nustatytas 8 m3 didesnis vidutinis stiebų medienos su žieve tūris. Brandžių medynų tūrio didėjimo tempas buvo dar spartesnis. Brandžių medynų tūris 1 ha – vienas svarbesnių miškininkavimo kokybės rodiklių – 2012 m. nustatytas 31 m3 didesnis nei 2002 m. (nuo 261 m3/ha iki 292 m3/ha). Bendras medynų tūris per vykmetį padidėjo 465,6 tūkst. m3;

- kasmet VĮ miškų urėdijos miškuose priauga 6,52 ±0,1 m3/ha stiebų (su žieve) medienos. Didžiausių medžių stiebų tūrio prieaugiu pasižymi drebulės (7,79 m3/ha) ir eglės (7,01 m3/ha);

- pagerėjus želdinimo ir želdinių priežiūros darbų kokybei, labai pagerėjo vykmečio želdinių būklė: geri želdiniai sudaro 74,7 %, patenkinami – 25,3 % (2002 m. geri želdiniai sudarė per 41 %, patenkinami – apie 51 %, blogi ir žuvę – 8 %);

- III-IV grupių miškuose yra susikaupęs didelis (953 ha) perbrendusių medynų plotas, daugiausia drebulynų (53 %), beržynų ir juodalksnynų (43 %), kurių tolimesnis laikymas dėl medienos kokybės blogėjimo, medynų tvarumo mažėjimo ir medienos tūrio prieaugio nuostolio yra netikslingas;

- VĮ miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose vystoma rekreacinė infrastruktūra – įrengta 17 poilsiaviečių, 14 atokvėpio vietų, 2 regyklos, informaciniai stendai. VĮ miškų urėdija aktyviai dalyvauja aplinkosaugos renginiuose, organizuoja miškasodžio talkas, globoja jaunuosius miško bičiulius;

- VĮ miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2004 m., resertifikuoti 2009 m. Gautas FSC sertifikatas garantuoja, kad VĮ miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose miškininkaujama prisilaikant nacionalinių teisės aktų ir tarptautinių reikalavimų, išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, suderinus ekonomines, ekologines ir socialines miško funkcijas;

Didelis briedžių ir elnių tankumas praėjusio amžiaus VII-IX dešimtmečiais padarė didelę žalą pušų jaunuolynams, eglynams. Tai rodo mažas III-V amžiaus klasių pušynų plotas, sumažėjęs eglynų stabilumas, sumažėjusios neplynųjų kirtimų vykdymo galimybės (dėl pažeisto II eglių ardo). Esama briedžių ir tauriųjų elnių gausa sąlyginiais elniais (pagal preliminarų žvėrių skaičių) 3,6 karto viršija apskaičiuotą teritorijos talpą.

Miško ūkinių priemonių projektas 2013-2022 metams

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu, Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 ,,Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos nustatymo“, Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 ,,Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 ,,Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu yra optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūros palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų šią veiklą reglamentuojančių dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams.Visų rūšių miško kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai po 89,9 tūkst. m3 likvidinės medienos.Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti 78 %, ugdomaisiais – apie 14 %, sanitariniais – apie 8 % likvidinės medienos. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 5,5 m3 (4,3 m3 likvidinės) medienos. Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys apie 85 %. Kasmet miško kirtimais bus apimama 4,5 % viso medynų ploto. Energetinėms reikmėms kasmet gali būti panaudota iki 28,8 tūkst. m3 medienos su žieve.

Vykmečiui projektuojama metinė kirtimų apimtis

Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes

Kirtimų rūšis

Metinė apimtis

Plotas, ha

tūris, tūkst. m3

likvidinės medienos proc. nuo bendro tūrio

iškertama likvidinė mediena iš 1 ha (m3)

iškertama likvidinė mediena (tūkst. m3) pagal miškų grupes

stiebų

likvi- dinis

Ugdomieji kirtimai, iš viso

640

20,5

12,3

60

19

1,4

1,6

9,3

- jaunuolynų ugdymas

366

5,7

0,6

11

2

0,0

0,1

0,5

- retinimai

142

6,5

4,7

72

33

0,3

0,6

3,8

- einamieji kirtimai

132

8,3

7,0

84

53

1,1

0,9

5,0

Sanitariniai kirtimai

x

8,8

7,0

80

x

1,3

0,9

4,8

Specialieji kirtimai

x

0,8

0,5

63

x

0,3

0,2

 
Iš viso

942

115,6

89,9

78

x

3,4

12,9

73,6

Rodikliai

Bendri

Miškų grupė

II

III

IV

1. Iškertama mediena iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m3): - stiebų su žieve

5,5

1,4

7,0

6,3

- likvidinė

4,3

0,9

5,4

5,0

iš jos pagrindiniais kirtimais (stiebų su žieve mediena)

4,1

0,1

5,2

4,9

2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamos stiebų su žieve medienos

26,0

90,6

25,6

22,5

iš jos ugdomaisiais kirtimais

17,7

50,9

16,7

16,0

3. Einamojo prieaugio naudojimas

84,5

27,8

100,9

91,8

4. Miško naudojimo proc. nuo bendro medynų tūrio

2,9

0,8

3,6

3,3

 

Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 224,4 ha (60 %), žėlimo – 125,0 ha (33,4 %, mišraus atkūrimo – 24,6 ha (6,6 % ). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2019–2023 metams. Mišrūs spygliuočių-lapuočių ir atvirkščiai lapuočių-spygliuočių želdiniai sudarys apie 73 %, iš jų su ąžuolais – apie 44 %.

Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) – 24 %, 2 (vidutinio) – 27 %, 3 (mažo) – 49 %. VĮ miškų urėdijos tiesiogiai valdomi miškai nepasižymi dideliu gamtiniu degumu, vidutinė degumo klasė – 2,2. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems VĮ miškų urėdijos teritorijoje esantiems miškams.

Visa VĮ miškų urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. VĮ miškų urėdijos miškuose rekomenduojama laikyti 35 briedžius, 302 tauriuosius elnius, 408 stirnas ir apie 580 šernų.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas vadovaujantis tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes.

Vidmantas Dičkalnis, VĮ Radviliškio miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto vadovas

Šrifto dydis

A- A A+

FSCY9eLcZ

VĮ Radviliškio miškų urėdija
Šiaulių g. 31, Radviliškis
Tel.: 8-422-61510
Faks.: 8-422-61511
El. paštas: info@radmu.lt
Kodas: 171471169
PVM mok. k. LT714711610
Registruota 1998 gruodžio 2 d.
VĮ Registrų centre
Numeris VĮ 98-2
AB DNB bankas
A/S LT034010044800060072
"Swedbank" AB
A/S LT187300010073494789
AB SEB bankas
A/S LT257044060007761685

Darbo laikas:

I, II. III. IV  - 8.00- 17.00

V   -   8.00 - 15.45

Pietų pertrauka - 12.00- 12.45

Paieška