As well as buy adipex in best store in USA.

           VALSTYBĖS ĮMONĖ RADVILIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJA

es gmu-logoam

 Kovo 2 dieną LVŽS Vilniaus skyriuje surengėme pirmus viešuosius klausymus, kurie yra svarbi demokratinė tradicija kiekvienoje demokratinėje valstybėje. Kaip ir buvo skelbta, klausymų tema – Aplinkos ministerijos inicijuojama miškų ūkio pertvarka. Dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Seimo narė Virginija Vingrienė, Aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Gaila, kad negalėjo atvykti kviestas ASU Miškų fakulteto dekanas E. Bartkevičius, tačiau daug naudingos ir išsamios informacijos išgirdome iš pačių miškininkų atstovų – Kaišiadorių urėdijos vyr. miškininko Marijono Bernatavičiaus ir Trakų urėdijos Lentvario girininko Stasio Miliausko. Tad tie skyriaus nariai, kurie rado laiko atvykti, turėjo galimybę susidaryti pilnesnį ir daug profesionalesnį vaizdą, o ne tik tokį, koks pateikiamas daugelyje žiniasklaidos priemonių, nes miškų ūkio klausimas yra kur kas rimtesnis ir gilesnis, nei dažiausiai pristatoma tik ekonominė ir buhalterinė miškų ūkio pusė. Galime pasidžiaugti, kad viešųjų klausymų „pirmas blynas neprisvilo“ ir regis atradome prasmingą formą diskusijoms aktualiais valstybiniais klausimais bei sutarėme, kad ateityje tokius klausymus rengsime. Tikiuosi, kad ateityje Skyriaus nariai tokiuose renginiuose dalyvaus dar aktyviau. Taigi dėkoju atvykusiems svečiams ir dalyvavusiems Skyriaus nariams.

Prisipažinsiu, jei po šio renginio kitą dieną DELFI nebūčiau perskaitęs Martyno Norbuto straipsnio ta pačia tema (http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/m-norbutas-miskininkai-kviete-bendradarbiauti-o-pasiule-kariauti.d?id=73893008 ), ko gero daugiau jums ir nebūčiau nieko rašęs, tačiau dabar po Martyno straipsnio negaliu slėpti nusivylimo mūsų profesionalais LR vyriausybėje (kurie bent taip buvo įvardyti LVŽS Seimo rinkimų programoje), nes visų pirma iš Aplinkos ministerijos pusės negavome visų rūpimų atsakymų apie planuojamą pertvarką. Vienintelis konkretus skaičius, kurį išgirdome iš Martyno Norbuto - 13 mln. Eurų, kuriuos valstybė galimai sutaupys 42 urėdijas sujungus į vieną įmonę VĮ „Lietuvos Valstybiniai miškai“. Tačiau jokių skaičiavimų ir aiškių argumentų, iš ko susidarys tie 13 milijonų neišgirdome, kaip ir jokios pagrįstos kaštų-naudos analizės. Dar gerb. Martynas minėjo, kad apie pertvarką buvo kalbėta jau seniai, kad Ministerija siekia optimizuoti miškų ūkio administravimą ir kad šiuo metu Ministerijoje yra sukurta darbo grupė. Beje, sužinojome ir tai, kad į šią darbo grupę neįtraukti nei ASU mokslininkai, nei miškininkai (nebent kas nors jau pasikeitė).  Iš Kęstučio Mažeikos taip pat sužinojome, kad antikorupcinis reformos vertinimas Seime jau atliktas, tad tikimės greitu laiku pamatyti šį dokumentą. Tačiau daugiau informacijos apie sistemos funkcionavimą išgirdome iš pačių miškininkų. Antai įdomi informacija – per metus urėdijos valstybei sumoka apie 65 mln. EUR mokesčių, palyginimui - SEB bankas mokesčių sumoka apie 7 tūkst. eurų, t.y. net mažiau nei Santariškių klinikos...

Mane piktina tai, kad Aplinkos ministerija akivaizdžiai nepadariusi visų būtinų „namų darbų“, viešai kaltino miškininkų bendruomenę korupcija, neskaidrumu, neefektyviu išteklių valdymu, nors kaip minėjau  - AM nepateikė nė vieno konkretaus skaičiaus ar įrodymo dėl metamų kaltinimų urėdijoms. Taip, keletas tų atvejų buvo aprašyta žiniasklaidoje, nurodyti miškininkai, kurie pažeidė įstatymus ir kuriems buvo taikyta atsakomybė, bet ar tai reiškia, kad absoliučiai visa miškų ūkio sistema yra korumpuota? Jei jau kalbama apie korupciją miškų ūkio sektoriuje, tai pirmiausia reikia atskirti nuo urėdijų medžioklių reikalus, nes ši funkcija savo turiniu apskritai nėra būdinga miškininkystei. Taip, urėdijų sistemą galima ir reikia konsoliduoti, tai pripažino ir mūsų svečiai – minėti miškininkų atstovai. Tačiau prieš bet kurią reformą reikia atlikti bent jau apytikrius kaštų-naudos paskaičiavimus, dabar gi tie 13 mln.eurų, panašu, kad nukabinti iš dangaus.

Tačiau esminis aspektas, dėl ko pasisakė daugelis mūsų diskusijos dalyvių – aplinkosauginis faktorius ir galimos grėsmės dėl šio sektoriaus centralizavimo. Pats urėdijų ar miškotvarkos įmonių skaičius - 42, 25, 10 ar viena urėdija (VĮ „Lietuvos miškai“) yra greičiau techninis aspektas. Svarbiausia - kaip tai atsilieps miškui, jo ateičiai, Valstybei, t.y. mūsų vaikų ateičiai ir gerovei. Apmaudžiausia, kad viešuose ginčuose niekas apie mišką net nemėgina kalbėti. Kalbama apie administracijas, buhalterius, urėdus, korupciją, pagaliau - kiek atneš naudos biudžetui. Reikėtu pirmiausiai nustatyti, kiek šiuo metu yra brandžių medynų, kokia jų būklė, kiek galima iškirsti, kokį rezervą paliekame ir tik tada kalbėti - kokios perspektyvinės medienos rinkos tendencijos ir kokią naudą gautų valstybės biudžetas pardavus tam tikrą kiekį medienos rinkoje. Tik identifikavus Lietuvos miškų potencialą, jų vertę ir ne tik pinigine išraiška, bet ir įtaką žmogaus gerovei, mes galime pradėti kalbėti apie pokyčius miškų priežiūroje ir naudojime. Sakoma, kad įgyvendinus reformą, valstybė gaus 13 mln. EUR papildomų pajamų (sutaupys). Tačiau niekas nepaaiškina, kokios grėsmės gali iškilti miškų sveikatai, o gal visai jų nebus? Profesionalūs miškininkai ir kalba apie miškų sveikatą, jie pirmiausia ir kelia klausimus ne apie urėdų buvimą ar nebuvimą, ar jų skaičių. Jie, kaip ir mes, keliame klausimą, kokį poveikį gali turėti ši reforma miškams. Net bet kokią gamyklą statant reikalaujamas poveikio aplinkai, tame tarpe ir žmonių gerovei, vertinimas. O kas reformą vertino ilgalaikio poveikio aspektu? Manau, kad tai padaryti Vyriausybė privalo. Tuo tarpu kol kas vertinama tik siaurais finansiniais interesais, nukreiptais į darbo vietų mažinimą bei viešuosius pirkimus, kas tiesiogiai miško gerovei neturi įtakos. Pasistenkime suprasti ir įsivaizduoti, kad miškas yra kaip vienas gyvas organizmas. Kas jo paklaus ir ar jis atsakys, ko jam reikia? Jis patikėjo savo šiandieną ir ateitį mums, ar sugebėsime jį apginti nuo mūsų pačių merkantilinių interesų ir buhalteriško-vartotojiško požiūrio? Ar toks požiūris apskritai gali atitikti LVŽS deklaruojamas žaliąsias vertybes??? Pagaliau, ar toks siauras merkantilinis požiūris laikytinas profesionaliu? Keliu šiuos esminius klausimus Martynui Norbutui, ne tik kaip Aplinkos viceministrui, bet ir kaip LVŽS Vilniaus skyriaus nariui bei vienam iš visuomeninės organizacijos “ŽALI .lt” lyderių .

Jei reformos iniciatoriai įrodys, ar bent pateiks informaciją, kad po reformos Lietuvos miškų našumas bus išlaikytas 250 m3/ha ir tolygiai augs, o brandžių medynų rezervas bus numatytas  30 metų ir tolygiai didės, kad miškų naudojimo intensyvumas išliks 1,6% (tausojantis) ir ateityje tolygiai mažės, kad Lietuvos miškingumas augs ir per kokius 20 metų tolygiai augs kokiu 1000 km2, o miškų našumas nebus žemesnis nei 530 mln. m3 ir tolygiai augs ir nebus prarastas FSC sertifikatas, tik tuomet bus galima priimti atitinkamas įstatymų pataisas Seime. Visi šie kriterijai kaip privalomi saugikliai privalo būti įrašyti į Įstatymą, taip apsaugant mišką nuo reformos pasekmių bei permainų pasikeitus politinių jėgų santykiui, o taip pat nepagrįstam valstybės biudžeto papildymui, siekiant prisiimtų politinių pažadų įgyvendinimui. Jei reformos autoriai prisiims atsakomybę, kad šie kriterijai bus įgyvendinti, tai tuomet nėra jau taip svarbu kokiomis priemonėmis tai bus įgyvendinta. O svarbiausia privalo būti įvardintas šios reformos autorius (iai), kurie prisiimtų asmeninę atsakomybę už sklandų reformos vykdymą bei pasekmes.

Kita vertus, tokia miškų ūkio centralizacija prieštarauja ir LVŽS „Darnios Lietuvos“ programoje įtvirtintoms tolygaus regionų vystymo ir stiprinimo nuostatoms. Daugiausia nuogąstavimų kelia ir tai, kad ketinama Miškotvarkos institutą prijungti prie tos pačios įmonės kaip ir visas urėdijas. Ne vienas diskusijos dalyvis išsakė kritiką šiam sprendiniui, nes tai neužtikrins tausojančios ir tvarios miškotvarkos. Akivaizdu, kad Miškotvarkos instituto mokslininkų rekomendacijos ir pozicija rengiant miškotvarkos projektus turi būti visiškai nepriklausomos nuo kuriamos Valstybės įmonės komercinių interesų. Kitas klausimas – pasikeitus politinei valdžiai ir pakeitus Valstybės įmonės teisinę formą į Akcinę bendrovę, atsiranda reali rizika, kad visas valstybinis miškų sektorius būtų privatizuotas, nes iš mūsų Valstybės istorijos žinome – taip jau nutiko su „Lietuvos telekomu“ ir su  „Mažeikių nafta“. Tačiau mūsų miškai, tai – ne viena gamykla ar telekomunikacijos įmonė. Užsienio „investuotojas“ su pjūklu nusiaubs labai staigiai, o juk auga miškas iki savo brandos  - mažiausiai 80 metų, t.y. trys mūsų vaikų ir anūkų kartos.

Taigi, kol kas klausimų daugiau, nei atsakymų iš Aplinkos ministerijos ir profesionalų Vyriausybės.

 

Šrifto dydis

A- A A+
lt LT en EN de DE

FSCY9eLcZ

VĮ Radviliškio miškų urėdija
Šiaulių g. 31, Radviliškis
Tel.: 8-422-61510
Faks.: 8-422-61511
El. paštas: info@radmu.lt
Kodas: 171471169
PVM mok. k. LT714711610
Registruota 1998 gruodžio 2 d.
VĮ Registrų centre
Numeris VĮ 98-2
AB Luminor Bank
A/S LT034010044800060072
"Swedbank" AB
A/S LT187300010073494789
AB SEB bankas
A/S LT257044060007761685

Darbo laikas:

I, II. III. IV  - 8.00- 17.00

V   -   8.00 - 15.45

Pietų pertrauka - 12.00- 12.45

Paieška

 right fonas

 

 

 

sodmenys

 

galutine

get.php