Gpm skaičiuoklė

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Tai valstybinis mokestis, renkamas nuo  fizinių asmenų  pajamų. Šiuo mokesčiu apmokestinamos
beveik visos gyventojų uždirbtos piniginės pajamos: gaunamas darbo užmokestis, kapitalo
pajamos, autoriniai ir kito tipo honorarai bei pajamos. Šiuo mokesčiu apmokestinamos tiek
nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, tiek ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, jeigu
jos gautos iš Lietuvos šaltinio.

Pajamų mokesčio dydis

Pagrindinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra 20 proc. Jis taikomas darbo užmokesčiui, jei
pastarasis per metus neviršija 120 VDU (136 344 Eur). Taip pat 20 proc. tarifu apmokestinamos
120 VDU neviršijančios pajamos iš tantjemų (akcinių bendrovių stebėtojų tarybos nariams ir
kitiems aukščiausiems įmonių vadovams išmokamo papildomo atlygio nuo bendrovės
gauto pelno), mažųjų bendrijų vadovų ar autorinių (iš darbdavio) atlyginimų. Taip pat 20 proc.
tarifu apmokestinamos 120 VDU viršijančios pajamos iš palūkanų, autorinių atlyginimų ne iš
darbdavio, iš turto pardavimo, atliekų pardavimo, iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų
laimėjimų, dovanų, prizų.

27 proc. tarifas taikomas darbo užmokesčiui nuo 2019 m., kalendoriniais metais viršijančiam
120 VDU. Taip pat 27 proc. tarifu apmokestinamos 120 VDU viršijančios pajamos iš tantjemų,
autorinių (iš darbdavio) ar mažųjų bendrijų vadovų atlyginimų.

15 proc. tarifas taikomas ligos, motinystės išmokoms, palūkanoms, dividendams ir vertybinių
popierių ar kito turto pardavimo, turto nuomos, honorarų, laimėjimų pajamoms, autoriniam
atlygiui ne iš darbdavio. Taip pat 15 proc. tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms
(atėmus mokesčio kreditą).

5 proc. tarifas taikomas pajamoms, neviršijančioms 120 VDU už parduotas atliekas (išskyrus
individualios veiklos).

GPM dydis dirbant pagal verslo liudijimą (patentus) yra nustatomas konkrečioje savivaldybėje,
priklausomai nuo pasirinktos veiklos rūšies.

GPM skaičiavimas

Šį mokestį nuo darbo užmokesčio paprastai skaičiuoja įmonės buhalterija. Skaičiavimas įprastu
atveju nesudėtingas:
Pajamų mokestis = (Darbo užmokestis – NPD) * 20 proc.
Deklaruojant ir mokant pajamas savarankiškai, GPM mokestis apskaičiuojamas panašiai:
Pajamų mokestis = Gautos grynosios pajamas * Pajamų mokesčio tarifas

Kas turi mokėti gyventojų pajamų mokestį?

Kadangi dažniausiai GPM mokestis mokamas nuo darbo užmokesčio, tai dažniausiai jį techniškai
mokesčių inspekcijai sumoka darbdavys, t.y. bendrovė, kuri asmeniui moka darbo užmokestį.
Nepaisant to, realiai jį moka darbuotojas, ir šis mokestis tiesiogiai mažina jo „ant popieriaus“
sutartą darbo užmokestį. Šiam mokesčiui didėjant (o sutartiniam atlyginimui nesikeičiant),
žmogaus realus gaunamas užmokestis turėtų didėti, ir atvirkščiai.
Jei kalba eina ne apie darbo užmokestį, bet apie kitas pajamas, tuomet asmuo šį mokestį
paskaičiuoti ir susimokėti privalo pats, už praėjusius kalendorinius metus pildydamas metinę
pajamų deklaraciją ir VMI sumokėdamas paskaičiuotą pajamų mokestį iki gegužės 1 d.
Pildyti metinę pajamų deklaraciją ir savarankiškai mokėti pajamų mokestį privalo šie asmenys:

  • Gyventojai, kurių darbo santykių arba kitos (nesumuojant su darbo santykių pajamomis)pajamos per metus viršijo 120 VDU.
  • Gavę pajamų iš užsienio valstybės šaltinių, įskaitant dividendus iš užsienio valstybių (dėl Lietuvos įmonių dividendų deklaracijos pildyti nereikia).
  • Gyventojai, pardavę transporto priemones greičiau nei 3 metai nuo jų įsigijimo, nekilnojamąjį turtą (3 arba 5 metai nuo įsigijimo, priklausomai nuo turto pobūdžio iki 2015 m. imtinai, o nuo 2016–2017 m. – nekilnojamo turto neišlaikius 10 metų).
  • Gyventojai, nuo 2016 m. iš vertybinių popierių pardavimo gavę daugiau nei 500 Eur pajamų.
  • Valstybinių įstaigų bei su jomis glaudžiai susiję tarnautojai, politikai ir kt.
  • Jei gautos indėlių palūkanos didesnės nei 500 Eur. Taip pat deklaruojamos pajamos gautos iš paskolų platformų didesnės nei 500 Eur. 
  • Laimėję loterijoje daugiau nei 1000 Eur ar gavę pajamų iš azartinių lošimų.
  • Gavę dovanų, kurių vertė didesnės nei 2500 Eur, arba didesnė nei 3000 Eur, jei gauta iš šeimos narių.
  • Gyventojai, kuriems pritaikytas NPD turi būti perskaičiuotas.
  • Ūkininkai, individualią veiklą ar pagal verslo liudijimus (patentus) dirbę gyventojai.
  • Tapę nuolatiniais Lietuvos gyventojais ar netekę šio statuso.
  • Kiti įstatyme numatyti atvejai.

Savanoriškai pildyti metinę pajamų deklaraciją bei susigrąžinti permokas gali:

  • Gyventojai, pilnai nepasinaudoję NPD.
  • Gyventojai, norintys pasinaudoti mokesčių lengvatomis (palūkanoms būsto kreditui, įmokoms į gyvybės draudimo bei trečios pakopos pensijų fondus, tam tikroms studijų sąnaudoms, globos sąnaudoms).

GPM lengvatos

Taikomos šios lengvatos, kurių pagrindu deklaravus pajamas galima susigrąžinti dalį sumokėto mokesčio:

  • III–os pakopos pensijų fondų (arba II–os pakopos virš 3 proc.), gyvybes draudimo įmokos iki 1 500 Eur per metus.
  • Pastatų remonto (daugiabučių renovacija nepatenka), lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros išlaidos (darželis nėra vaikų priežiūra), sumoje iki 2 000 Eur per metus. 
  • Įmokoms už studijas (suma negalės viršyti 25 proc. gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų įskaitant ir kompensuojamas palūkanas už iki 2008–12–31 paimtą gyventojų būsto kreditą).

Neapmokestinamos pajamos ir NPD

Neapmokestinamomis pajamomis galima vadinti tiek tas pajamas, kurios iš viso neapmokestinamos, tiek ir tas, kurių neapmokestinama tik tam tikra dalis. 

Kadangi asmenims priskirtinas vienoks ar kitoks NPD (neapmokestinamųjų pajamų dydis), kuris vieniems didesnis, o kitiems mažesnis (priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio, šeimos sudėties, neįgalumo), tad daugumai dirbančiųjų tam tikra darbo užmokesčio dalis pajamų mokesčiu taip pat yra neapmokestinama. Vis tik, daugiau uždirbantiems gyventojams šį dalis labai neženkli, arba jos iš viso nėra.

GPM neapmokestinamos šios pajamos:

  • Pensijos, pašalpos, stipendijos, kompensacijos, draudimo išmokos, labdara.
  • Teismų priteistos lėšos, politinės aukos ir dovanos, religinių bendruomenių personalo išlaikymo lėšos.
  • Paveldėtas, dovanų gautas turtas iš šeimos narių, arba neviršijantis 2500 Eur per mokestinį laikotarpį.
  • Nekilnojamo turto bei transporto priemonių pardavimas išlaikius juos nustatytą laikotarpį – nekilnojamam turtui šis laikotarpis yra 10 m., o transporto priemonėms – 3 m.
  • Kitos, įstatyme numatytos, tam tikros sumos neviršijančios pajamos.
  • Palūkanos, gautos iš indėlių, obligacijų, skolos vertybinių popierių, paskolų ar kt., neviršijančios 500 Eur.